vienur

vienur̃ adv. Š, DŽ, NdŽ, KŽ, víenur NdŽ 1. BzB339, M, L, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, DrskŽ vienoje vietoje: Vaikai jau suaugo, apsižanijo, vienas víenur, kitas kitur Vkš. Ne vienur̃ taip vaga (vagia), visur kombinuo[ja] Rdn. Veizu víenur, veizu kitur, po tam ir atradau Lkv. Anam bėdos nėr: i víenur gauna pasprogti, i kitur Trk. Vienur̃ sulūžę, kitur nuplyšę, visa griūva, ir gatava Ant. Vienur̃ langas atdaras, kitur, i mane plaučių uždegimas mušė Bgt. Išgęst [giesmė] vienur, sugiedama kitų Vd. Vienur verkė motutė dukrelės, kitur dukrelė motutės A.Vien. Taipogi ne vienur yra skurdu girdėti, jog kuningai bailiai lamdo lietuvišką kalbą sakydami pamokslus A1884,147. Vienur kupli pušynai it nendrynai, kitur tankūs eglynai it kanapynai niuksojo S.Dauk. Kalnai, vienur ir kitur pilės kalnais šiandien vadinamys, pylos per ežerus ir versmes daugioje vietoje randamas S.Dauk. ^ Víenur bakst, kitur bakst, o galų gale knabakst (kai griebiamasi kelių darbų) Šk. Vienur̃ silkas velniškas, o kitur vilkas (labai nelygus siūlas) Trk. Vienur kap žvirblio galva, kitur kap musės žarna Gž. 2. NdŽ, KŽ į vieną vietą: Aš einu víenur, kur – nesakysiu Šts. Seserys išejo víenur, broliai išejo vėl tarnauti kitur Sd. Teip po tus darbus ir išsiuntinėjo – vieną víenur, kitą kitur Pln. | Ana pašmirlikiuo[ja] vienur kitur ir gauna valgyti J. Kap buvau namopi, tai nueidavau vienur̃ kitur Vrn. Vienur ar kitur darbai kumečių yra pažymimi nuo anksto A1884,180. Tikrai apšviesti mokslo vyrai iš vienur ir kitur, daugiausiai iš svetur, mumis paragina nepailsti A1884,290. Vieni šventa vienur̃, kiti kitur Rsn. Paskuo vargau vargau po svietą víenur i kitur, víenur i kitur Ms. Vienur kitur pastatytas pakelėje kryžius primena apie įvykusią toje vietoje nelaimę, žuvusį žmogų V.Myk-Put. Vos vienur kitur supasi gelsvas medžio lapas A.Rūt. 3. su praep. iš, ties žymint vietą: Daržą reikia lopyt: iš vienur̃ imt, kitur dėt Sutk. Čia mat daug kelių sueita, a iš víenur važiuoji, a iš kitur Vž. Ties vienur̃, ties kitur Siesarty duobės Snt.